Mes nesiūlome vien tai, ką turime sandėlyje!
Mes pagaminsime tai, ko Jums reikia!



 
Akumuliacinių, daugiafunkcinių talpų gamintojas

Teorija

Brangstant energijai, vis dažniau žvalgomasi į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulė ir vėjas.

Kombinuota katilinė aprūpins vartotoją šiluma ir šiltu vandeniu minimaliomis sąnaudomis visais metų laikais. Visos sistemos su nepastoviais energijos šaltiniais, taip pat ir kietojo kuro, turėtų būti akumuliacinės, kadangi priešingu atveju absorbuojamos energijos kiekis gali viršyti poreikį, šitaip gadindamas sistemą.

Projektuojant pastato jėgainę, reikėtų atsižvelgti į vartojimo poreikius (kiek šilumos, karšto vandens, elektros energijos reikės parai) ir pagal tai parinkti akumuliacinių talpų šildymui ir karštam vandeniui tūrį. Sistemą būtina automatizuoti suskirstant prioritetus.

Statant katilinę, reikėtų sau užduoti klausimą: kuo gi aš kūrensiu? Deja, net ir nedideliam vartotojui pastatyti vien saulės ar vėjo jėgainę šiandien dar yra per brangu: investicijos didelės, o atsipirkimo laikas ilgas. Tačiau derinant jas su kieto kuro ar dujine katiline, galima pasiekti gerų rezultatų.

(TRUPUTIS SKAIČIAVIMŲ)

Renkantis kietojo kuro katilą, visuomet reikia numatyti, kuri kietojo kuro rūšis bus pagrindinė.

Jeigu turite kur sandėliuoti malkas visam kūrenimo sezonui, galite rinktis dujų generacinį katilą, nes šiems katilams tinka tik gerai išdžiuvusios malkos. Kitais atvejais patartina rinktis universalų, arba, jei katilinė yra atskirai nuo gyvenamųjų patalpų, anglinį katilą. Katilo galią reikėtų skaičiuoti taip: katilas, esant pilnai apkrovai, turi išdirbti 5–6 val., aprūpindamas pastatą šilumine energija parai, t. y. vartotojas pakrauti katilą po užkūrimo turi vieną kartą. Tik dirbdamas pilna galia katilas pasiekia aukščiausią naudingumo koeficientą, nesikemša, iš katilo ir dūmtraukio nevarva kondensatas. Katilas visada turi palaikyti aukštą temperatūrą, greitai startuoti. Dirbdamas pilna galia katilas pagamina daug perteklinės energijos kurį nukreipiama į akumuliacines talpas.

Pastato energijos poreikis tiesiogiai priklauso nuo pastato konstrukcijos ir šiluminės izoliacijos. Projektuojant šildymo sistemą, būtina atsižvelgti į pastato šiluminę talpą. Plytų ar blokelių mūro šiluminė talpą yra didesnė nei medžio, vadinasi, mūrinio pastato inercija yra didesnė: pastatas lėčiau įšils, tačiau lečiau ir atvės. Medinio pastato inercija yra mažesnė, o karkasinio – dar mažesnė. Siekiant išvengti temperatūrų svyravimo patalpose, mediniuose ir ypač karkasiniuose pastatuose rekomenduojame pirmame aukšte įrengti grindinio šildymo sistemas, taip padidinant pastato inerciją.

Kalbant apie kombinuotas sistemas su radiatoriais, į radiatorius paduodamo ir grįžtančio termofikato temperatūras reikėtų skaičiuoti temperatūroms, artimoms grindinio šildymo temperatūrai. Dažnai pasitaiko, kad prie paduodamos 50 C° temp., o grižtamos 40 C° temp., radiatoriai netelpa nišose, tokiu atveju vis tiek juos reikia parinkti kaip galima didesnius. Taip, didesni radiatoriai kainuoja daugiau, bet su jais galima apsieiti su vienu pamaišymo mazgu, žymiai mažinant katilinės įrengimo kaštus. Esant nedideliam temperatūrų skirtumui tarp aplinkos oro ir radiatoriaus plokštumos, sumažėja oro greitis radiatoriuje, vadinasi, radiatorius ,,nepakels“ dulkių nuo grindų, tausodamas Jūsų sveikatą.

Žematemperatūrės šildymo sistemos aktualios naudojant visas kuro rūšis, ypač alternatyviąją energiją, kai energijos absorbavimas nepastovus. Tarkime, energijos likutį, gautą iš saulės kolektorių ar vėjo jėgainės, naudojamą karšto vandens ruošimui, galime panaudoti ir šildymui, tačiau šildymo kontūras turi būti žematemperatūtis, nes kitu atveju, perteklių sistema nukraus į akumuliacines talpas, kurių tūris yra didelis, ir be papildomo pasišildymo išgauti aukštos temperatūros bus neįmanoma. Komplektuojant sistemą su dujiniu katilu, verta rinktis žematemperatūrį kondensacinį katilą, tačiau ir sistema turi būti pritaikyta.

Norint pastatyti optimalią sistemą, ją būtina automatizuoti. Valdiklis kontroliuoja visų generatorių darbą, įvertindamas lauko temperatūrą ir pastato būklę. Tai užtikrina stabilų visos sistemos darbą, pastate palaikoma norima temperatūra, atsižvelgiant net į paros laiką ir savaitės dieną. Valdiklis parenkamas atsižvelgiant į sistemos pobūdį ir generatorių tipus. Sistemoms su kieto kuro katilais ir saulės kolektoriais reikia įdiegti valdiklius, veikiančius palyginimo principu. Be to, šio tipo katilinėse rekomenduojame įrengti avarinio maitinimo šaltinį, kuris, dingus elektros tiekimui, palaikytų katilinės darbą. Esant dujiniam ir kietojo kuro katilui, yra būtinas jų atskyrimas tiek valdymu, tiek ir hidrauliškai.

Hidrauliškai atskirti įrenginius geriausia naudojant hidraulinį sumaišymo indą. Šiuo atveju, kiekvienas generatorius ir vartotojas turi savo siurblį, kurio darbą kontroliuoja valdiklis.

Gerb. svetainės lankytojai, jei kilo neaiškumų prašome mums parašyti: info@siluma.eu arba paskambinti tel. 865263660. Mums svarbi Jūsų nuomonė, IĮ "ŠILUMA ir KO".

ã2010 metai
Visos teisės saugomos