Mes nesiūlome vien tai, ką turime sandėlyje!
Mes pagaminsime tai, ko Jums reikia!



 
Akumuliacinių, daugiafunkcinių talpų gamintojas

Skaičiavimai

Labai dažnai klientai užduoda klausimą – kuo gi kūrenti. Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti tikrai neįmanoma. Tai priklauso ne tik nuo objekto specifikos, bet ir nuo kliento įsitikinimų ir gyvenimo būdo vieni žmonės gyvena kaimo vietovėje, kiti – mieste, vieni nuolat komandiruotėse, kiti pririšti prie darbo vietos. Susipažinus su šia medžiaga vartotojui bus lengviau apsispręsti dėl pagrindinės kuro rūšies pasirinkimo (galima derinti ir dvi kuro rūšis, pvz., dyzelinas ir kietasis kuras) bei įvertinti išlaidas kūrenimui.


Lentelė Nr. 1

Energijos savikaina naudojant skirtingų rūšių kurą


KURO RŪŠIS

KALORINGUMAS
kW/h/kg

VIDUTINĖ KAINA
Lt/kg

VIDUTINIS SUDEGINIMO
NAUDINGUMO KOEF.

VIDUTINĖ GAUNAMOS ENERGIJOS SAVIKAINA
Lt/kW/h

GAMTINĖS DUJOS

9,3 kW/h/m3

1,3 Lt/m3

92%

0,152 Lt kW/h

SUSKYSTINTOS DUJOS

12,7 kW/h/kg

2,42 Lt/kg

92%

0,207 Lt kW/h

DYZELINAS KURUI

11,97kW/h/kg

2,07 Lt/kg

92%

0,18 Lt kW/h

ELEKTRA

-

0,45 Lt kW/h

98%

0,459 Lt kW/h

AKMENS ANGLIS

7,56 kW/h/kg

0,35 Lt/kg

75%

0,0617 LT kW/h

MALKOS

5,04 kW/h/kg

0,213 Lt/kg

75%

0,056 Lt kW/h

DURPIŲ BRIKETAI

4,16 kW/h/kg

0,29 Lt/kg

75%

0,0929 Lt kW/h

PJUVENŲ BRIKETAI

4,56 kW/h/kg

0,45 LT/kg

75%

0,1293 Lt kW/h

GRANULĖS

4,56 kW/h/kg

0,54 LT/kg

75%

0,155 Lt kW/h

MIESTO TERMOFIKACINIAI
TINKLAI (KAUNAS)

-

-

-

0,259 Lt kW/h




Pastabos: kuro rūšių kaina imta vidutinė, remiantis oficialia įmonių, užsiimančia šių produktų gamyba ir prekyba, informacija. Informacija buvo renkama interneto svetainėse 2010 metų vasario mėn. 25 d. Akmens anglies, malkų, durpių briketų, pjuvenų briketų ir medžio granulių kaloringumas buvo suskaičiuotas remiantis siūlomų produktų aprašymais. Visos kainos skaičiuotos su PVM. Malkų kaina skaičiuota taip: 1 m3 kaina su atvežimu – 160 lt, 1 m3 – 750 kg. Vidutinis sudeginimo naudingumo koeficientas imtas remiantis įvairių gamintojų nurodomais jų gamybos katilų naudingumo koeficientais. Naudingumo koeficientas kinta priklausomai nuo katilo konstrukcijos.

Dabar pabandykime paskaičiuoti, kiek gi mes išleidžiame šildymui, įvertindami katilinės pastatymo kaštus, naudodami įvairių rūšių kurą. Paimkime pavyzdžiu gyvenamąjį namą, kurio energinis poreikis šildymui ir karštam vandeniui metams yra 30 000 kW/h (tai vidutinis, apie 200 m2, 4–5 asmenų šeimos namas). Lentelėje pateikiami automatizuotų katilinių vidutiniai įrengimo kaštai, taigi komforto lygis vartotojui yra beveik vienodas. Katilinės susidėvėjimo terminas skaičiuotas vienodas – 15 metų. Taigi trumpai paskaičiavę, mes pamatysime, kiek išleidžiame šildymui per 15 metų. Žinoma, kuras nuolat brangs, tačiau brangs visos kuro rūšys. Mažiausiai tai, turbūt, lemia malkų ir durpių kainą, nes tai – vietinis kuras.


Lentelė Nr. 2

Energijos savikaina įvertinant šiluminio mazgo susidėvėjimą per 15 metų


KURO RŪŠIS

KATILINĖS ĮRENGIMO KAŠTAI

PAGAMINTOS ENERGIJOS SAVIKAINA PER METUS

PAGAMINTOS ENERGIJOS SAVIKAINA PER VISĄ EKSPLOATACIJĄ

GAMTINĖS DUJOS

12000 Lt

4560 Lt

80400 Lt

SUSKYSTINTOS DUJOS

27000 Lt

6210 Lt

120150 Lt

DYZELINIS KURAS

15000 Lt

5400 Lt

96000 Lt

ELEKTRA

5000 Lt

13700 Lt

210500 Lt

AKMENS ANGLIS

23000 Lt

1851 Lt

50 765 Lt

MALKOS

23000 Lt

1680 Lt

48 200 Lt

DURPIŲ BRIKETAI

23000 Lt

2787 Lt

64 805 Lt

PJUVENŲ BRIKETAI

23000 Lt

3897 Lt

81 455 Lt

GRANULĖS

18000 Lt

4650 Lt

87 750 Lt

TERMOFIKACINIAI TINKLAI(Kaunas)

8000 Lt

8850 Lt

140 750 Lt


Pagamintos energijos savikaina skaičiuota šia metodika: metinė energijos savikaina x 15 metų eksploatacijos laiko + katilinės įrengimo kaštai. Katilinės įrengimo kaštai gali svyruoti ± 20%, tai priklauso nuo pasirinktos įrangos gamintojo.

Taigi energijos savikainą galime paskaičiuoti pagal šią formulę:

ENERGIJOS SAVIKAINA =

______KURO RŪŠIES ASORTIMENTO KAINA__________
KALORINGUMAS x ĮRENGINIO NAUDINGUMO KOEF.

Dabar apsvarstykime kiekvienos sistemos privalumus ir trūkumus:

1. Gamtinės dujos. Švaru, vartotojas gali neiti į katilinę ištisus metus. Įsirengus kondensacinį katilą, sumažėja energijos savikaina, tačiau šildymo kontūrai turi būti pritaikyti žemoms temperatūroms (šildomos grindys, dideli radiatoriai). Kuo didesnis pastatas, tuo greičiau kondensacinė katilinė atsiperka, lyginant su įprasta dujine katiline. Pagrindinis trūkumas – visiška priklausomybė nuo dujų kainos, be to, kaip matyti iš lentelės, šis būdas šildytis nėra pats pigiausias.

2. Suskystintos dujos. Komforto lygis toks pats, kaip ir šildantis gamtinėmis dujomis, tačiau gerokai brangiau atsieina kuras, be to, reikia turėti vietos dujų talpai įrengti.

3. Dyzelinas. Nesant gamtinių dujų įvadui, tai geras sprendimas vartotojui, negalinčiam kas dieną prižiūrėti kietojo kuro katilinės. Nereikalauja priežiūros, nesunkiai įrengiamos kuro talpos. Esant naftos kainų šuoliui, egzistuoja pigesnis variantas – biodyzelinas.

4. Elektra. Įrengimas kainuoja mažiausiai, kuro rūšies kaina labai aukšta. Nesant kitai alternatyvai, galima nebent pasišildyti vandenį vasarą.

5. Akmens anglis. Pasistačius automatizuotą kietojo kuro akumuliacinę katilinę, vartotojas joje nepraleis daug laiko. Jeigu viskas įrengta taisyklingai, reikės šaltais metų mėnesiais kasdien katilą užkurti, ir dar kartą ar du pakrauti anglimis. Kūrenimo sezono pradžioje tai daryti reikės kas antrą dieną. Komfortas patalpose toks pats, kaip ir su dujine ar dyzeline katiline. Trūkumas – anglys dulka ir tepa, tad reikia pagalvoti, kaip įrengti katilinę, kad ji butu izoliuota nuo gyvenamųjų patalpų. Privalumas – kuras užima nedidelį tūrį ir jį paprasta sandėliuoti. Be to, akmens anglis parduodama maišuose, ir pritrūkus kuro, jo visuomet galima nusipirkti.

6. Malkos. Katilinė tokia pati, kaip ir kūrenant akmens anglimi, tačiau manant, kad pagrindinis kuras bus malkos, katilą reikėtų rinktis universalų, su didele įkrova, kurios užtektų katilui dirbant pilna galia bent 4–5 valandoms. Pagrindinis trūkumas – malku sandėliavimui reikia daug vietos (malkų kaloringumas labai priklauso nuo santykinės drėgmės, tad sandėliuoti tenka malkų kiekį metams). Pagrindinis didžiulis privalumas – tai vietinis, švarus kuras, kurio resursai nuolat atsinaujina, ir kurio kainos kitimo tendencijos mažiausios.

7. Durpės. Katilinė tokia pati, kaip ir kūrenant malkomis. Durpės – švarus vietinis kuras. Mažas šio kuro peleningumas.

8. Pjuvenu briketai. Katilines įrengimas, kūrenimas ir priežiūra tokia pati, kaip ir kūrenant malkomis ar anglimis. Privalumas – kuras tiekiamas supakuotas, nereikia rūpintis sandėliavimu. Trūkumas – kaip matyti iš lentelės, šildytis pjuvenų briketais – gana brangu.

9. Granulės. Įrengus katilą su pakankamai dideliu kuro bunkeriu, kuro įkrovimu bus galima nesirūpinti 3–5 paras. Vis dėlto, katilinės įrengimas gana brangus, hidraulinės dalys tokios pat, kaip ir bet kurios kitos kieto kuro katilinės. Šildymo sistemoje esant šildomoms grindims vis tiek rekomenduojame įrengti nedidelę akumuliacinę talpą temperatūrų išlyginimui. Privalumas – vartotojui nebūnant namuose kelias paras, šildymo sistema patikimai veiks. Trūkumas – granulės gana brangios.

10. Termofikacinių tinklų tiekiama energija tikrai brangi, lyginant su kitomis kuro rūšimis. Mazgų aptarnavimas toks pats, kaip ir naudojant kitas kuro rūšis.

Susipažinus su šiais skaičiavimais ir apsvarstymais, pasirinkti žymiai paprasčiau. Tarkime, turint laisvą pasirinkimą tarp gamtinių dujų ir dyzelino, pamatysime, kad per 15 metų, kūrendami dujomis, mes sutaupome 15 600 Lt. Kūrendami malkomis, o ne pvz., gamtinėmis dujomis, per 15 metų sutaupome 32 200 lt. Vadinasi, sutaupome ne tik naujos katilinės įrengimui, bet ir dar 9000 Lt. Tačiau lieka nepatogumas – šildymo sezono metu 2–3 kartus per dieną užsukti į katilinę.

Žinoma, per 15 metų gali keistis pinigų vertė (infliacija, kiti ekonominiai veiksniai), tačiau santykis greičiausiai išliks panašus.

Atmintinė

SI sistemos matavimo vienetų reikšmės ir apibrėžimai.

Apibrėžiant šildymo sistemų galią ir suvartojamos energijos kiekį dažniausiai naudojami šie matavimo vienetai.

1. Džiaulis (J) . 1 Džiaulis lygus energijos kiekiui (darbui) kurį atlieka 1 niutono jėga pastumdama kūną 1m. Išreiškiama 1J = 1Nm.Niutonmetrai dažniausiai taikomi mechanikoje,nurodant judesio kiekį.Skaičiujant šiluminės energijos kiekį 1džiaulis lygus darbui kuri atlieka 1 vato galia per sekundę.išreiškiama 1J= 1W x 1s.

2. Vatas (W). 1 Vatas yra lygus galiai per 1sekundę atliekant 1džiaulio darbą. Išreiškiama 1W = 1J / 1s.

3. Kalorija (cal). 1kalorija lygi energijos kiekiui reikiamos 1 gramo vandens temperatūrą pakelti 1 laipsniu pagal Kelvino skalę. Perskaičiavimas 1 laipsnis pagal Kelvino skalę yra lygus 1 laipsniui pagal Celsijų 1°K= 1 C°. Perskaičiavimas iš Kelvino į Celsijaus skalę: C° = (K°-273).

Vandens ir kitų medžiagų šiluminė talpa dažniausiai nurodoma džiaulias.
Taigi į 1 kg vandens,jo temperatūrą pakėlus 1 laipsniu "telpa":4188 Džiauliai(J),arba 4188 Vatai per sekundę(Ws),arba apytiksliai 0,0012 kilovatvalandės (kWh).Tokį patį kiekį šiluminės energijos "atiduoda" 1 kg vandens atvėsdamas 1 laipsniu.

Vandens šiluminė talpa priklauso nuo vandens temperatūros. Reikšmė 4188 J kg/K yra kai vandens temperatūra 50 C°.

cal

J

Wxs

kWh

cal

1

4,188

4,188

0,001163

J

0,2388

1

1

3600000

Wxs

0,2388

1

1

3600000

kWh

859600

3600000

3600000

1



Gerb. svetainės lankytojai, jeigu kilo neaiškumų, maloniai prašome mums parašyti: info@siluma.eu arba paskambinti tel. 865263660. Mums svarbi Jūsų nuomonė, IĮ „ŠILUMA ir KO“

ã 2010 metai

Visos teisės saugomos

Marius Balčiūnas